Naujienos

 

2017-10-25 d.
Apklausa atskleidė: dabartinių ir būsimų pensininkų supriešinimas yra dirbtinis

Lietuvos senjorai nesijaučia saugūs ne tik dėl dabarties, bet ir dėl ateities pensininkų. Beveik kas antras šalies pensininkas laikosi pozicijos, jog valstybė turi ne tik mokėti pensijas dabartiniams pensininkams, bet ir padėti sukaupti būsimas papildomas pensijas šių dienų dirbantiesiems.

Spalio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad už tai pasisako 45 proc. visų šalies pensininkų.

„Antagonizmas ir nuolatinis akcentavimas, jog pensininkai susirūpinę tik savimi, neturi jokio pagrindo ir yra dirbtinis. Nedideles pensijas gaunantys ir kiekvieną mėnesį išgyvenimo klausimą sprendžiantys senjorai geriausiai mato realybę ir valstybės finansinį pajėgumą. Akivaizdu, jie tokio likimo nelinki nei savo vaikams, nei anūkams ir pritartų, kad valstybė turi stengtis palengvinti jų dalią ateityje“, – įsitikinęs Lietuvos investicinių pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo teigimu, priimant politinius sprendimus geriausiai girdimi garsiausi balsai, tačiau tokiu jautriu klausimu kaip pensijos derėtų įtraukti visas suinteresuotas visuomenės grupes, vengiant jų dirbtinio supriešinimo ir įsiklausant į reiškiamas nuomones.

Apklausos duomenimis, net 61 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė turi prisidėti prie privačiai kaupiamų pensijų. Dažniausiai tokios nuomonės laikosi 30-49 m. asmenys, taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą bei užimantys specialistų pozicijas darbo rinkoje.

„Visuomenė gerai supranta Lietuvai kylančias demografines grėsmes ir nesijaučia saugi. Atsakydami į klausimą, kaip turėtų elgtis valstybė su pensijų sistema, beveik du trečdaliai respondentų nurodė, kad valstybė turėtų padėti sukaupti papildomas pajamas būsimiems pensininkams. Iš esmės tai reiškia viena – žmonės yra pasiryžę kaupti, prisidėti savo lėšomis, tačiau nori ir valstybės įsitraukimo. Valstybė savo laiku pažadėjo būti II pensijų pakopos viena iš dalių bei garantų, todėl natūralu, kad dirbantieji tikisi tęstinumo ir pažadų tesėjimo“, – sako Š. Ruzgys.

Tuo tarpu tik kas ketvirtas pensininkas (25,3 proc.) įsitikinęs, kad valstybė turėtų koncentruotis tik į dabartinius pensininkus ir niekaip neskatinti ateities pensininkų ir tai didžiausia taip manančių gyventojų dalis.

„Niekuo nepagrįstos kalbos, jog visa dabartinių pensininkų gerovė kas mėnesį perpumpuojama į privačius pensijų fondus, daliai pensininkų leidžia manyti, kad tai juos išgelbėtų. Deja. Pervedimai yra tokie minimalūs, kad tinka tik dirbtiniam senjorų ir kaupiančiųjų priešinimui, tuo tarpu pensininkų pensijų problemos neišspręstų“, – įsitikinęs LIPFA prezidentas.

Daugiausia manančių, kad visas lėšas reiktų skirti dabartinių pensininkų situacijos gerinimui gyvena Vilniuje (19,4 proc.). Kituose didžiuosiuose miestuose taip manančių – beveik 9 proc. punktais mažiau (10,9 proc.).

„Tiesą pasakius, šie rezultatai kiek nustebino, tačiau sostinėje gyvenantiems pensininkams pajamų nelygybė akis bado, ko gero, labiausiai. Be to, Vilnius pagal pragyvenimo lygį yra brangiausias Lietuvos miestas, o pensininkams reikia apsipirkti tose pačiose parduotuvėse, jie naudojasi viešuoju transportu, moka mokesčius, tad būtent čia noras, kad pensininkų situacija pasikeistų „čia ir dabar“ – pats stipriausias. Kita vertus, vilniečiai nėra trumparegiai – 67,2 proc. sostinės gyventojų taip pat pritartų valstybės įsitraukimui taupant ateities pensijoms“, – teigia Š. Ruzgys.

Reprezentatyvus tyrimas atliktas šių metų spalio 6-15 d. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija
Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, LT - 03601
El.paštas: info@lipfa.lt
Kontaktai žiniasklaidai: Tel. +370 6 786 5759
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 126267285

 

Visos autorinės teisės yra saugomos LIPFA ©